Kalnų transporto priemonių gebėjimas lipti pirmiausia priklauso nuo trijų pagrindinių elementų: maitinimo sistemos, padangų konstrukcijos ir važiuoklės konstrukcijos. Dyzeliniai varikliai suteikia didelį sukimo momentą esant mažam greičiui, tinka nuolatiniam kopimui; elektros varikliai užtikrina tikslų sukimo momento valdymą. Plataus-protektoriaus padangos pagerina sukibimą, o lengva važiuoklė sumažina bendrą apkrovą ir pagerina kopimo efektyvumą.
Statiems šlaitams tinkamų transporto priemonių tipai:
Šarnyriniai savivarčiai: visų{0}}ratų pavara ir centrinė šarnyrinė konstrukcija turi mažą posūkio spindulį ir tinka siauriems, nelygiems kalnų keliams.
Vikšrinės transporto priemonės: Dėl didelio kontaktinio ploto ir tolygaus slėgio pasiskirstymo jos puikiai tinka minkštoje ar purvinoje vietovėje.
Sunkvežimiai su keturiais-ratais-: su diferencialo užraktais gali įveikti iki 30 laipsnių įkalnes.
Elektrinės laipiojimo transporto priemonės: naudojant stebulės variklius, kiekvienas ratas yra varomas atskirai, todėl kopimo metu galia paskirstoma efektyviau.
Svarstymai renkantis transporto priemonę: Praktiškai naudojant, be transporto priemonės eksploatacinių savybių, reikia atsižvelgti ir į transportavimo aplinką bei eksploatacinius reikalavimus. Trumpiems-atstumams, aukšto{2}}dažnio transportui rekomenduojami labai manevringi modeliai; važiuojant dideliais atstumais-sunkiais kroviniais-, degalų taupymas ir paprasta priežiūra yra labai svarbūs. Tuo tarpu skirtingi aukščiai turi įtakos variklio galiai; kas 1000 metrų padidinus aukštį, natūraliai įsiurbiamo variklio galia sumažėja apie 10%.
